Gimdos kaklelio vėžys: kodėl tikrintis nuolat yra labai svarbu (1039)

Gimdos kaklelio vėžys yra vienas dažniausių ir pavojingiausių vėžinių susirgimų, nes pirmieji jo simptomai yra nežymūs arba nejuntami.

Moterims labai svarbu suvokti gimdos kaklelio vėžio rizikos faktorius, mokėti atpažinti pasirodžiusius simptomus, o svarbiausia – jų nelaukti ir reguliariai tikrintis.

Gimdos kaklelio vėžio priežastys

Gimdos kaklelio vėžys atsiranda, kuomet pakinta gimdos kaklelio ląstelės – iš pradžių nustatomi ikivėžiniai pakitimai, kurie palaipsniui tampa vėžiniais.

Daugumą ikivėžinių pakitimų, o vėliau ir vėžio atvejų, lemia žmogaus papilomos virusas (ŽPV), tačiau yra ir kitų vėžį sukeliančių arba riziką susirgti padidinančių faktorių:

• Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija. Mokslininkų tyrimai rodo, kad šiuo virusu serga daugiau nei 90% sergančiųjų gimtos kaklelio vėžiu. ŽVP sukelia įvairias karpas, papilomas, kitus ikivėžinius pokyčius, kurie ilgainiui gali virsti vėžiu.
• Kitos infekcinės, lytiškai plintančios ligos. Pastebima, kad moterų, kurios serga ne tik ŽPV, bet yra užsikrėtusios ir kitomis lytiškai plintančiomis ligomis, vėžio rizika yra dar didesnė. Manoma, kad pavojingiausi yra Herpes simplex II-ojo tipo virusas bei chlamidiozė.
• Ilgalaikis oralinių kontraceptikų vartojimas. Pastebima, kad trumpesnis nei 5 metai oralinių kontraceptikų vartojimas nėra siejamas su vėžiu, tačiau ilgesnis jų vartojimo laikas (apie 10 metų ir daugiau) vėžio riziką padidina. Rizika sumažėja nutraukus kontraceptikų vartojimą.
• Nėštumo nutraukimas. Nėštumo nutraukimo procedūros padidina užsikrėtimo ŽPV, tad ir gimdos kaklelio vėžio riziką.
• Didelis nėštumų ir gimdymų skaičius. ŽPV bei gimdos kaklelio vėžys greičiau vystosi tose gimdos kaklelio vietose, kurios buvo pažeistos gimdymo metu. Kuo daugiau gimdymų (ir kuo jie komplikuotesni), tuo didesnė rizika.
• Silpnas imunitetas. Dėl įgimtų, įgytų ligų, imuninę sistemą slopinančių vaistų, ilgalaikio streso, nemigos ir pan. nusilpus imunitetui padidėja rizika susirgti daugeliu ligų, taip pat ir gimdos kaklelio vėžiu.
• Rūkymas. Moksliniai tyrimai rodo, kad rūkaluose esančios medžiagos per kraują gali patekti į gimdos kaklelio išskyras ir tiesiogiai veikti gimdos kaklelį, ilgainiui jį pažeisti. Metus rūkyti šie pakitimai išnyksta.

Gimdos kaklelio vėžio simptomai

Latentinis (nepastebimas, besimptomis) periodas nuo užsikrėtimo ŽPV, kuris gimdos kaklelio vėžį sukelia dažniausiai, iki vėžio išsivystymo gali tęstis nuo 10 iki 40 metų.

Net ir susirgus, esant pirmosioms gimdos kaklelio vėžio stadijoms simptomų gali nebūti. Tad labai svarbu reguliariai tikrintis, net jeigu jaučiatės gerai!

Simptomai sergant gimdos kaklelio vėžiu:

• Kraujavimas ne menstruacijų metu, kraujavimas po lytinių santykių arba jų metu;
• Skausmingi lytiniai santykiai;
• Apetito nebuvimas;
• Svorio kritimas;
• Nuovargis;
• Skausmai dubens, liemens, nugaros, kojų srityje.

Gimdos kaklelio vėžio nustatymas (diagnozė)

Pažengusio gimdos kaklelio vėžio sukelti pakitimai yra matomi ginekologinės apžiūros metu, tačiau to laukti tikrai nereikia – gimdos kaklelio vėžį ir ikivėžinius pakitimus jautriais tyrimais galima nustatyti ankstyvose stadijose.

• Ginekologinė apžiūra. Pažengusį vėžį gydytojas gali įtarti ar net nustatyti paprastos ginekologinės apžiūros metu, t.y. surinkus anamnezę, apžiūrėjus gimdos kaklelį, apčiuopus.
• Onkocitologinis tyrimas (PAP tyrimas, PAP tepinėlis). Ankstyvus, ikivėžinius pakitimus padeda nustatyti onkocitologinis tyrimas. Jo metu nuo gimdos kaklelio specialiu instrumentu švelniai paimama truputį ląstelių, kurios siunčiamos į laboratoriją. Mikroskopu tiriami ankstyvieji pakitimai.
• Papildomi tyrimai. Nustačius gimdos kaklelio pakitimus, skiriami papildomi tyrimai: kolposkopija, Šilerio testas, biopsija.

Kolposkopijos ir Šilerio testo metu nustatomos tikslios pakitimų vietos, o tuomet atliekama jų biopsija, kurios metu tiriami audinio mėginiai.

Biopsija padeda nustatyti ikivėžinius ląstelių pakitimus, susitarta, kad jų pokyčiams apibūdinti vartojamas terminas – gimdos kaklelio intraepitelinė neoplazija bei trumpinys CIN. Nežymūs pakitimai klasifikuojami, kaip CIN1, žymūs – CIN2 ir CIN3.

Jeigu pakitimai žymūs, vėžys pažengęs, gali būti atliekama daugiau tyrimų, kuriais įvertinama, kiek vėžys išplitęs, kokius kitus organus ar audinius jis yra pažeidęs.

Gimdos kaklelio vėžio gydymas

Gimdos kakelio vėžį svarbu nustatyti kuo anksčiau. Laiku nustačius gimdos kaklelio vėžį, o ypač ikivėžinius pakitimus galima moterį ne tik išgydyti, bet ir išsaugoti jos vaisingumą.

Nežymūs ikivėžiniai pakitimai. Taikoma elektrochirurginio šalinimo procedūra arba gimdos kaklelio konizacija. Ikivėžiniai pakitimai pašalinami, žaizdelės susiuvamos tirpstančiais siūlais.

Procedūra nėra sudėtinga, trunka apie 10 min. Po jos keletą dienų gali kamuoti skausmas, padažnėjęs šlapinimasis, kraujingos išskyros, būtina susilaikyti nuo lytinių santykių, o nėštumą planuoti praėjus bent pusmečiui.

Žymūs ikivėžiniai pakitimai, vėlyvos gimdos kaklelio stadijos (ypač, jeigu moteris yra vyresnio amžiaus, neplanuoja turėti vaikų). Šalinama gimdos kaklelio dalis, visa gimda ir kiti organai, jeigu jie pažeisti vėžio. Taikoma radioterapija, chemoterapija arba biologinė terapija.

Kaip išvengti gimdos kaklelio vėžio?

Lietuvoje nuo 2004-ųjų metų vykdoma Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių programa. Jos dėka 25-60 metų moterys kartą per 3 metus gali profilaktiškai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio.

Šis patikrinimas yra nemokamas, dėl jo reikėtų susitarti su savo šeimos gydytoju arba ginekologu.

Pagrindinė gimdos kaklelio vėžio priežastis yra žmogaus papilomos virusas (ŽPV), tad siekiant apsisaugoti nuo gimdos kaklelio vėžio, visų pirma, reikėtų saugotis ŽPV.

Lietuvoje pagal profilaktinių vaikų skiepijimų kalendorių vakcina nuo ŽPV rekomenduojama skiepyti mergaites nuo 11 metų.